// publikacija...

Aktualijos

Išleista knyga “Viešojo intereso gynimas Spaudos rūmuose”

NORISI TIKĖTI

SPAUDOS RŪMŲ ILGAAMŽIŠKUMU

Vytautas ŽEIMANTAS

žurnalistas, rašytojas

Sausio 11 dieną vėl ėjau į Spaudos rūmus, kuriuose dešimt metų teko dirbti vadovaujant „Vakarinių naujienų“ redakcijai. Ėjau su šviesia nuotaika, džiaugdamasis, kad, nors ir gerokai pavėlavus, tik po dvidešimties metų, bet vis dėl to bus įamžintas sovietinių desantininkų smurtas – rūmai pasipuoš šį įvykį menančia memorialine lenta. Ėjau su viltimi ir pro Andrejaus Sacharovo aikštę, tikėdamasis, kad greitai ateis laikas ir jos solidesniam, kūrybiškesniam įprasminimui, nes šis žmogus tikrai daug padarė, kad sugriūtų sovietinė „blogio imperija“, kad Lietuva vėl taptų laisva.

Tąsyk prisiminė ne tik čia griaudėję sovietų tankai, automatais ginkluoti desantininkai ir grubios jėgos išvaryti iš savo darbo vietų spaustuvininkai ir žurnalistai, tai yra žmonės, kurių patriotinės veiklos labiausiai bijojo okupantai, kurie aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimime, brandino Lietuvos Nepriklausomybės viltį.

Prisiminė ir giedros viltys, beveik po metų sugrįžus į savus Spaudos rūmus, vėliau sekusi redakcijos patalpų privatizacija….prisiminė ir gerokas nustebimas, kai sužinojome, kad šios Lietuvos mastu gigantiškos poligrafijos įmonės veiklos kontrolė buvo perduota Kultūros ministerijai, kuri niekada neužsiiminėjo pramonine gamyba. Juolab, privatizuotų redakcijų veiklai ji tuo labiau neturėjo įtakos.

O pirmieji rimto nerimo atšvaistai atsirado atėjus naujam AB „Spauda“ direktoriui Antanui Skaisgiriui, žmogui iš šono, mano nuomone, neturinčiam jokių sentimentų žurnalistikai, bet kuris, atrodo, netruko pajusti, kad į rankas pateko turtas, vertintinas dešimtimis milijonų. Tada rūmuose įsikūrusios redakcijos pajuto, kad patalpos Spaudos rūmuose buvo privatizuotos ne visiškai teisingai, nes aukštuminio pastato bendro naudojimo inžinerinė įranga atsidūrė patalpose vienintelio savininko – AB „Spauda“, ir ši, esant norui, galėjo šia situacija pasinaudoti ir pradėti spausti redakcijas keliant paslaugų įkainius, arba net spausti, atjungiant joms šilumos, elektros ar vandens tiekimą. Direktorius A.Skaisgiris šia situacija pasinaudojo pirmas, gąsdindamas redakcijas atjungti elektros energiją, ar kitką.

Kalbėtis su žurnalistais ultimatyviu tonu nėra lengva. Turbūt todėl, o gal būt ir dėl to, kad dar labiau viską supainiotų, įsteigiama UAB“ Speisuva“, kuri pradeda verstis paslaugų ir prekių teikimu Spaudos rūmų pastatams. Naujoji bendrovė – tai tik dukterinė įmonė, nes visos akcijos priklauso tai pačiai AB „Spauda“.

Lietuvoje prasidėjusi valdžių kaita, deja, sukosi tarsi sugedusi karuselė. Kiekviena nauja Vyriausybė per Kultūros ministeriją į direktoriaus kėdę sodino savo statytinį. Greitai pelningai dirbanti įmonė pradėjo bankrutuoti, o jos nekilnojamasis turtas, vertinamas milijonais – privatizuotis, tarsi byrėti į šonus. Žemės sklypas suskaldomas, paliekant pretenduojantiems oponentams praktiškai tik lopinėlį žemės, esantį po Spaudos rūmais.

Kas dėl to kaltas? Ar vadovų nemokšiškumas, ar jų noras kuo greičiau privesti pelningą įmonę prie bankroto slenksčio ir pigiai privatizuoti? Atsakymo mes nerasime, tačiau faktas lieka faktu – valstybė, turėjusi kontrolinį AB „Spauda“ akcijų paketą, pradeda jį pardavinėti.

2005 metais kontrolinį paketą perima statybos bendrovė ABF „Viti“, kuriai atiteko AB „Spauda“ ir UAB „Speisuva“ o vėliau ir UAB „VL turto valdymas“ akcijos bei šių bendrovių turtas.

Daug kas tuo metu klausė, kodėl statybos bendrovei parūpo spaustuvės reikalai. Klausimai aprimo, kai buvo sužinota apie naujojo savininko tikslus kartu su Spaudos rūmais gautame 7,8 ha ploto sklype statyti daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir prekybos centrą. Taigi statybininkai, nors ir įžengę į Spaudos rūmus, liko statybininkais. Atrodo, kad, jų akimis žvelgiant, toks didelis žemės plotas beveik sostinės centre, prie plačių magistralių susikirtimo, tuoj pat turėtų virsti užstatyta teritorija. Ir turbūt visai nesvarbu, kad čia yra Andrejaus Sacharovo aikštė. Tiesa, yra ir dar vienas trukdys – šis žemės plotas ne vien tik jiems priklauso, juo naudojasi ir bendrasavininkiai, esantys Spaudos rūmuose. Tačiau jų daug, jie nevieningi, todėl tikėtasi greitai su jais susitarti. ABF „Viti“ pradeda veikti dviem kryptimis. Bando rasti spragų, leidžiančių pastumti į šoną neparankius šio sklypo bendrasavininkius, oponentus veikti ir per finansus, keliant energetikos ir vandens įkainius, o jiems pasipriešinus, net spausti juos, atjungiant per šalčius šilumos tiekimą ir panašiai.

Spaudos rūmuose įsikūrusios televizijos ir radijo stotys, laikraščių, žurnalų redakcijos ir leidyklos (“Žinių radijas”, “M-1”, “M-1 plius”, “Lietus”, “Radiocentras”, “Relax FM”, “Russkoje Radio Baltija”, “Kelyje”, “Znad Willi”, “Baltijos TV”, redakcijos „Pozicija“,“ Savaitės ekspresas“, „Savaitė“, leidyklos „Margi raštai“ , „Ūlos tėkmė“, „Amžius“, „Mūsų gairės“ ir kt.) susivienijo, įsteigusios bendriją „Spaudos rūmai“, kuri pradeda bendrus interesus ginti teismuose.

Čia, deja, prasideda tikras teismų maratonas. ABF „Viti“ valdomos bendrovės ima trukdyti bendrijai „Spaudos rūmai“ realizuoti savo teises ir pareigas. Įvairiomis dingstimis teikia teismuose ieškinius prieš bendriją ir atskirus jos narius, net siekia, kad bendrija, kaip juridinis asmuo, būtų likviduota. Teisiamasi dėl visko: dėl įkainių, paslaugų, tariamų ir tikrų skolų, dėl žemės. Įvairiuose teismuose jau svarstyta per 40 civilinių ginčų. Šių teismų maratono finišo nematyti, nes praktiškai kiekvienas teismo sprendimas yra apskundžiamas ar kitaip pakoregavus ieškinį atnaujinamas.

Mačiau šias bylas vienoje vietoje. Tikrai įspūdingas kalnas įvairių raštų, kurie dabar suguls į vieną vietą. Galima būtų pažymėti, kad absoliučią daugumą šių civilinių ginčų teismai išsprendė bendrijos „Spaudos rūmai“ naudai, nustačius, kad ABF „Viti“ valdomų bendrovių veiksmai yra neteisėti. Bet yra ir prieštaraujančių jiems nutarčių, priimtų kituose teismuose, kitų teisėjų. Tačiau džiugina ta aplinkybė, kad šie prieštaringai vertinami sprendimai dažniausiai būdavo priimami anksčiau vykusiuose teismuose, kai teismai dar nebuvo perpratę, kad žurnalistai ir leidėjai ne šiaip teisiasi, vaizdžiai šnekamt, su jiems ant sprando lipančiais verslininkais, bet jie, o tai svarbiausia, gina viešąjį interesą.

Tai leidžia manyti, kad Lietuvos teismai, deja, gerais reitingais pasigirti negalintys, dabar pamažu išeina iš šios nepalankios situacijos.

O memorialinę lentą ant Spaudos rūmų atidarinėjo iškilmingai, su gražiomis kalbomis, skambia daina. Susirinko gausus būrys žurnalistų, jaunimo, veteranų. Tačiau dabartinių šios spaudos įmonės vadovų tarp kalbančiųjų nebuvo, nesimatė jų ir tarp susirinkusiųjų. O gaila. Norisi tikėtis Spaudos rūmų ilgaamžiškumu. Jie to nusipelnė.

Parsisiųsti knygą “Viešojo intereso gynimas Spaudos Rumuose”:

(Knyga pateikta elektroniniame PDF formate , failo dydis 4.77 MB)

Diskusija

Nera komentarų publikacijai : “Išleista knyga “Viešojo intereso gynimas Spaudos rūmuose””

Rašyti

Remėjai