// publikacija...

Teisės aktai

Bendrijos „Spaudos rūmai“ valdybos pirmininko kalba civ. byloje Nr. 2-1604-235/2009

2009-06-25

Atsakovai ir tretieji asmenys remiasi tuo metu galiojusių teisės aktų neapibrėžtumu ir teigia, neva sklypo padalijimas buvo rengiamas viešai ir visuomenė buvo apie tai informuota, todėl neva jokių pažeidimų dėl visuomenės informuotumo nebuvo.

Tačiau akivaizdu, kad ginčas kilo būtent dėl to, jog Spaudos rūmų patalpų savininkai nebuvo informuoti apie žemės sklypo padalijimą, todėl esant ginčui dėl informacijos pakankamumo, teismas turi vadovautis JTO Europos Ekonomikos Komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, t.y. vadinamąja Orhuso konvencija ir taikyti ją šioje byloje.

Ši konvencija yra JTO inicijuota tarptautinė sutartis, kurią Lietuva ratifikavo 2001 m. rugpjūčio mėnesį be jokių tarptautinės sutarties išlygų. Taigi, Lietuva yra Konvencijos valstybė-narė, o ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas Nr.2213V, buvo priimtas 2001-11-08. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr.3422-01 priimtas dar vėliau – 2002-08-29, t.y. tuo metu, kai Lietuvos jurisdikcijos viduje Konvencijos nuostatos jau galiojo ir buvo privalomos visoms valstybės institucijoms, tarp jų miesto savivaldybei bei apskrities viršininko administracijai.

Taigi būtina vadovautis šios konvencijos 5 str.2 dalimi, kurioje nurodyta, kad valstybės institucijų informacijos apie aplinką teikimo visuomenei tvarka turi būti skaidri ir kad informacija apie aplinką būtų lengvai prieinama, t.y. pakankamai apie tai informuojant visuomenę. Šios Konvencijos 6 str. 2 dalis nurodo, kad pradiniame sprendimo dėl aplinkos priėmimo procedūros etape suinteresuotoji visuomenė (o pagal šios Konvencijos 2 str. 5 dalį „Spaudos rūmų” patalpų savininkai yra būtent ta suinteresuotoji visuomenė) laiku ir veiksmingai informuojama apie procedūrų pradžią, galimybes visuomenei dalyvauti, bet kokio numatomo viešo svarstymo laiką ir vietą. Be to, 6 str. 8 dalyje nurodyta, kad atitinkamame (valstybės institucijos) sprendime deramai turi atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai.

Akivaizdu, kad viso to nebuvo. Vilniaus miesto ir apskrities valdžios institucijų sprendime padalinti vieną žemės sklypą į du atskirus sklypus visuomenės deramas dalyvavimas neatsispindi, kadangi deramo dalyvavimo ir nebuvo.

Taigi vertinant šį ginčą minėtos Konvencijos požiūriu, Bendrijos nariai ir kiti patalpų savininkai (suinteresuota visuomenė) neturėjo jokios informacijos, arba jos turėjo nepakankamai, todėl jų teisės buvo absoliučiai pažeistos.

Pakankamai informacijos apie žemės sklypo padalijimą negavo ne keli, o kelios dešimtys fizinių ir juridinių asmenų, tarp kurių viena iš valstybės institucijų – LR Kultūros ministerija, patikėjimo teise valdanti LR Vyriausybei priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Taigi šio sklypo padalijimas yra viešojo intereso klausimas, kurį 2008 metais kovo 18 d. nutartyje akcentavo LR Aukščiausiasis Teismas, pažymėjęs, kad ginčas dėl žemės sklypo prie Spaudos rūmų yra susijęs su viešuoju interesu, kad visų instancijų teismai neatskleidė ginčo esmės ir tam reikia rinkti papildomus įrodymus.

Būtina pažymėti, kad, jeigu atsakovai ir tretieji asmenys, reikalauja atmesti ieškinį, remdamiesi to meto teisės aktų neapibrėžtumu, tai šį neapibrėžtumą pašalina minėta Orhuso konvencija, nes viršenybė nacionalinių teisės aktų atžvilgiu yra teikiama būtent Konvencijai.

Būtent ginčo laikotarpiu savivaldybės ir apskrities viršininko administracijos sprendimai negalėjo prieštarauti Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams, o kadangi jie prieštarauja šiems įsipareigojimas, tai teismo turi būti naikinami.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų praktikoje jau priimta nemažai Orhuso konvencijai prieštaraujančių ir jau įsiteisėjusių teismų sprendimų.

Būtent dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į šios Konvencijos garantuojamą visuomenės teisę gauti pakankamą informaciją apie žemės sklypų planavimą, kad suinteresuota visuomenė negavo pakankamai informacijos ir tuo buvo pažeistos procedūros, šiuo metu viena po kitos atnaujinamos analogiško pobūdžio bylos.

Pvz. 2009 m. balandžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A39-210/08 ( dėl „Lietuvos kino teatro”), nes nagrinėdami bylą teismai vadovavosi klaidingu Orhuso konvencijos vertimu, kas lėmė materialinių teisės normų taikymo pažeidimus.

2009 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija analogiškai atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A146-677/08 dėl žemės sklypo (Pylimo g. 17, Vilniuje) detaliojo plano, kurioje taip pat sprendžiamas klausimas dėl tinkamo suinteresuotos visuomenės dalyvavimo žemės sklypų planavimo procedūrose.

Todėl prašome gerbiamą teismą atsižvelgti į LR Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartį ir tai, kas aukščiau išdėstytą ir ieškinį patenkinti.

Bendrijos „Spaudos rūmai” valdybos pirmininkas

Diskusija

Nera komentarų publikacijai : “Bendrijos „Spaudos rūmai“ valdybos pirmininko kalba civ. byloje Nr. 2-1604-235/2009”

Rašyti

Remėjai