// publikacija...

Aktualijos

Viešasis interesas – Spaudos rūmai

Puslapį rengia ir remia Lietuvos žurnalistai ir Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija

R.Pakso bendražygiai nepaleidžia pažadėtosios žemės

Aldona Kvedarienė
VL žurnalistė

Pašalintojo prezidento Rolando Fakso bendražygius rėmusi statybos bendrovė siekia atgauti jai pažadėtas dovanas. Buvusi LKP CK leidykla, šiandien AB „Spauda”, o tiksliau ją privatizavusi vilniškė statybininkų bei nekilnojamuoju turtu prekiaujanti bendrovė VITI, ketina užgrobti ir čia esantį beveik 6 ha žemės sklypą. Ant jo stovintis 18 aukštų Spaudos rūmų pastatas, kuriame įsikūrė dešimtys bendrovių, tarp kurių dauguma – žiniasklaidos – taigi ir mūsų UAB „Valstiečių laikraštis”, pakibtų ore. Savo darbo vietas galėtume pasiekti nebent sraigtasparniu arba galbūt už atitinkamą mokestį – svetima privačia žeme.

Kai statybininkai ėmė gvieštis ir žemės, jų gervėms nuolat brūžuojantis aplink langus ir grasinant, kad už jų iškils dangoraižiai, aukštesni ir už Spaudos rūmus, „Valstiečių laikraštis” buvo priverstas ieškoti atsakymo, kodėl šiai netgi tarp statybininkų ne itin patikimai, dažnai savo finansinių įsipareigojimų vengiančiai vykdyti bendrovei buvo leista privatizuoti „Spaudą” bei sudarytos galimybės pretenduoti jai į milijonus kainuojančią valstybės žemę.

Tikėjosi žemės
AB „Spauda” šiandien nebeslepia, jog ją privatizuojančiai AB VITI buvo pažadėtas ir 6,5 ha žemės sklypas. Rašydama kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, ji tvirtina, jog dar prieš privatizaciją VĮ Valstybės turto fondas buvo pateikęs duomenis, jog AB „Spauda” valdo ir naudoja beveik 6,5 ha dydžio sklypą aplink savo pastatą. Todėl statybininku bendrovė neva ir privatizavo AB „Spauda”, kad tikėjosi šioje Vilniaus mieste strateginėje vietoje esančio didelio žemės sklypo.
Tačiau ne Valstybės turto fondas sprendžia žemės disponavimo klausimus. Juo labiau kad šešių su puse hektarų žemės plotas pagal vertę gerokai lenkia valstybės turėtų AB „Spauda” akcijų vertę. Už jas statybininkų bendrovė davė 10 mln. litų, tuo tarpu šešių su puse hektarų dydžio žemės sklypas Vilniaus mieste šiandieninėmis rinkos kainomis kainuoja ne mažiau kaip 50 milijonu.
Žemės disponavimo klausimą sprendžia miesto savivaldybės valdyba ir apskritis. Ir iš tiesų dar 2001 metais Vilniaus miesto valdyba buvo sukurpusi, o Vilniaus apskritis patvirtinusi tokį detalųjį sklypo planą, pagal kurį viso šio sklypo naudojimo teisė atitenka vienai privatizuojamai bendrovei „Spauda”, o šalia jos esantys Spaudos rūmai, kuriuose įsikūrę dar dešimtys bendrovių, pakimba ore.
Išvydęs, šį absurdą, Vilniaus meras Artūras Zuokas Spaudos rūmų bendrijai aiškino, jog įvyko kažkoks nesusipratimas, savivaldybės klerkų klaida. Kartu su Vilniaus apskritimi jis pamėgino ją ištaisyti – su Spaudos rūmų bendrija buvo pasirašyta taikos sutartis, kuri patvirtinta ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Tačiau šią teismo nutartį AB „Spauda”, o tiksliau statybininkų bendrovė VITI (ji valdo daugiau nei 70 procentų šios bendrovės akcijų), kasacine tvarka apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Skolingi pusę milijono
Su šia statybininkų bendrove teisme murdytis tenka ne tik „Valstiečių laikraščiui” kartu su kitomis Spaudos rūmuose esančiomis bendrovėmis. Teismuose dažnai pasibaigia ir kitų įmonių sandėriai, kuriuos jos ryžtasi turėti su AB VITI.
Vakar Vilniaus apygardos teisme galėjome sutikti UAB „Skau-duva” atstovus. Jie per teismą iš AB VITI bando „išsimušti” beveik pusę milijono litų už jai pateiktus visame pasaulyje naudojamus prancūziškos firmos vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Jų VITI statybininkams reikėjo nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos trasai nuo netoli Klaipėdos esančios plastikinių ruošinių žaliavos gamyklos „Klai- PET” iki miesto valymo įrenginių. Vamzdžius „Skauduva” VITI bendrovei ne tik patiekė, jie jau po žemėmis. Tačiau VITI už vamzdžius pusę milijono nemoka. Paklaustas, kuo ji motyvavo atsisakymą mokėti, „Skaudu-vos” bendrovės generalinis direktorius Tumas Radzevičius atsakė, jog nemotyvavo niekuo. „Sąžiningumu ši bendrovė nepasižymi. Niekada normaliai nemokėdavo. Tik kai jai prireikdavo naujų medžiagų, pri-versdavome ją susimokėti už jau paimtas. Šį kartą kreipėmės į teismą”, -„Skauduvos” generalinis direktorius neabejojo, jog pinigus prisiteis.

Neigia, kas po žeme
T.Radzevičius sakė, jog VITI bendrovės atstovai teisme jau prakalbo, kad ten, po žeme, vamzdžių už tokią sumą nėra. Metodą neigti tai, kas žemėje ar po žeme, bendrovė jau yra išmėginusi. Būtent ginče su kita bendrove – UAB „Stiebas”, kuri VITI statomam Kenos pasienio postui vežė molį. Kai jo privežė ir jį sutankino, VITI ėmė tvirtinti, kad ne iš to karjero, ne tokio molio ir tiek jo privežta bei sutankinta, kiek reikėjo, ir atsisakė bendrovei sumokėti tiek pinigų, kiek buvo suderėta. AB VITI teismų reikalavo atlikti jos statybų objekte įvairias ekspertizes – nustatyti, kiek to molio ir koks jis. Prireikė net Aukščiausiojo Teismo nutarties, išaiškinančios, kad ne subrangovas, kuriuo buvo „Stiebas”, o rangovas, kuriuo buvo pati VITI, turėjo matyti, koks ir kiek to molio.

Prižiūrėjo prokuratūra
Tik su prokuratūros pagalba VITI bendrovę pernai privertė baigti tiesti miesto vandentiekio ir kanalizacijos sistemas ir Anykščiu savivaldybė. Šis projektas, įkainotas beveik 14 mln. litų, buvo finansuojamas Europos Sąjungos PHARE programos ir šalies biudžeto lėšomis. O VITI neskubėjo jo vykdyti. Moliu apverstas kurortinis Anykščių miestelis stovėjo pernai visą vasarą ir tikriausiai dar būtų stovėjęs, jei Anykščių meras Alvydas Gervinskas nebūtų paprašęs prokuratūros pagalbos. Kai ši, sutikusi ginti viešąjį interesą, ėmė rengti teismui netesybų ieškinį dėl uždelstų rangos darbų, VITI atstovai, nors viešai skelbėsi, kad prokuratūros priežiūra darbų nepaspartins, vis dėlto juos paspartino.

Juoduosiuose sąrašuose
VITI, neatsiskaitydama su bendrovėmis, matyt, buvo priėjusi net prie turto varžytinių. Žinia apie jas yra įregistruota „Credit reform” įmonių kadastre, o saugos bendrovė „Gelvoros konsultacijos” per ži-niasklaidą informavo, jog tai nepatikima, finansinių įsipareigojimų nevykdanti bendrovė. „Valstiečių laikraštis” norėjo susitikti su VITI generaliniu direktoriumi ir jos vienu svarbiausių savininkų Konradu Juzeliūnu, jį išklausyti, tačiau tai padaryti jam nepavyko. Smulkiai išklausinėjusi, kokiu klausimu noretume su direktoriumi kalbėtis, jo padėjėja Ieva Bukmanienė paprašė mūsų pageidavimą išdėstyti raštu ir atsiųsti elektronine žinute. Bet ji grįždavo adresato nepasiekusi.

Buvo proteguojama
KJuzeliūno bendrovė laimėdavo milijoninių verčių projektus, statė Kybartų, Medininkų, Kenos kelio pasienio postus, Pasienio policijos užkardą prie Adutiškio.
Kyla pagrįstas klausimas, kodėl ši bendrovė, kurios lenkėsi net privatininkai, buvo tinkama valstybės užsakymams vykdyti ir dar tokiems svarbiems jos saugumui objektams statyti?
Atsakymas buvo duotas Rolando Fakso skandalo metu. Tuomet buvo paviešinta slapta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kurioje yra štai ir toks sakinys: „Naudojantis R.Ačo (tuometinio prezidento R. Pakso patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, dabar jis – Seimo narys – A.K. pastaba) vardu ir jam žinant, už atitinkamą atlygį sudaromos išskirtinės sąlygos privačių struktūrų verslui, taip pat siekiama įtakoti privatizavimo bei konkursų valstybės užsakymams gauti rezultatus (bendrovių
„Stumbras”, „Alita” privatizavimas, AB „Lietuvos energija” konkursų rezultatų įtakojimas, bendrovės VITI protegavimas, bandymai įtakoti KAM konkursų eigą)”.

Juze Kundra
VITI bendrovės pavadinimas ir jos savininko bei generalinio direktoriaus K.Juzeliūno pavardė skambėjo ir garsiuosiuose slaptuose VSD įrašuose. Visai Lietuvai girdint paksininkų ir privačių bendrovių, o ypač Valstybės sienos apsaugos tarnybos ryšininkės Renatos Smailytės lūpomis jis buvo šaukiamas – Juze Kundra.
Aloyzo Sakalo vadovaujama komisija prezidentiniam skandalui tirti Seimo narius vertė prisipažinti, kas, kiek ir už ką iš Juzos Kundros gavo pinigų.
„Gerbiamasis kolega, būtų gerai, kad paaiškintumėte, kokie jūsų santykiai su bendrove VITI, jos generaliniu direktoriumi ponu Juzeliūnu ir ar buvo kokie nors su šios bendrovės direktoriumi piniginiai santykiai?” – vertė savo kolegą paksininką Egidijų Skarbalių prisipažinti Seimo narys Alvydas Sadeckas.
„Su bendrove VITI, su ponu Juzeliūnu esu pažįstamas kaip su žemaičiu. Piniginių santykių su šia bendrove nebuvo”, – neprisipažino E.Skarbalius.
„Bet tame išviešintame jūsų telefoniniame pokalbyje su R.Smailyte kalbate ir klausiate, ar ji buvo susitikus su Juze, su Kundra, tai čia turbūt reikia suprasti, kad su Konradu Juzeliūnu. Ir toliau kalbate apie pinigus ar ne apie pinigus? Ir ar Juzeliūno pinigus, ar ne Juzeliūno pinigus?” – E.Skarbalių spaudė kitas jo kolega konservatorius Andrius Kubilius.
E.Skarbalius prisipažino, kad iš K.Juzeliūno buvo paimti tik 2 tūkst. litų kažkokio profesoriaus iš Olandijos kelionei į konferenciją Telšiuose apmokėti.
„Iš jūsų dialogo su Renata Smailyte susidaro vaizdas, kad tie pinigai buvo gaunami iš VITI kompanijos ar iš pono Juzeliūno reguliariai. Jūs tiesiog skirstotės, kas kurią savaitę kokius pinigus gali gauti”,- replikavo A.Kubilius. „Pokalbyje taip pat Smailytė sako, kad būtent tą savaitę, kai jums labiausiai reikia pinigų, pinigų labai reikia jūsų partijos bendražygiui R.Ačui, nes jam reikia pirkti kokias tai mašinas. Kokias mašinas buvo planuojama pirkti?”- E Skarbalių toliau kvotė A.Kubilius. Tačiau E..Skarbalius daugiau parodymų nedavė.

Nugulė į archyvą
Prezidentą R. Paksą pasisekė nušalinti už didesnes nei su Juze Kundra susijusias nuodėmes. Ir Juze Kundra su visa spaustuvės privatizavimo istorija nugulė giliai į archyvus, kaip ir tie slaptieji VSD įrašyti pokalbiai. Argu galėjo kam daugiau rūpėti kažkoks Juze Kundra, kažkokia spaustuvė? Valdančiosios koalicijos premjerui Algirdui Brazauskui šiandien yra didesnių rūpesčių – dėl „Draugystės” ir Turniškių skandalo, dar štai laukia „Mažeikių nafta”. O kas ta tegu ir kažkada LKP CK buvusi spaustuvė? Nugyventa, sutrinta, išmelžta – vienos sienos jos bevertės liko. Apie jas brūžuo-tis nebent tik R.Pakso įvaizdžio kūrėjos Dalios Kutraitės-Giedrai-tienės vyrui Virginijui Giedraičiui, kuris R.Pakso klestėjimo laikais buvo deleguotas į šios spaustuvės generalinius direktorius, o paskui nuo šio lovio nustumtas. „LDDP blogai privatizavo „Spaudą”, nukentėjo smulkieji akcininkai”, -dabar dalija interviu V.Giedraitis. Pasak jo, buvo įsteigta UAB „Sisteminio modernizavimo grupė”, kuriai AB „Spauda”, pardavė pastatą (VITI pirko tik akcijas) su teise į 2 ha žemę. O kas UAB „Sisteminio modernizavimo grupę” įsteigė”? R. Pakso įsteigtos Lietuvos liberalų sąjungos narys Vytautas Sadauskas. Jis, R.Faksui valdant (nepamirškime, kad R.Paksas dar buvo du kartus premjeras ir du kartus Vilniaus miesto meras), vadovavo Sostinės plėtros komitetui. Taigi paksininkų rėmėjai, įgiję teisę į pažadėtąją žemę, iš paskutiniųjų stengsis nepaleisti šio apžioto gardaus kąsnio.

„Valstiečių laikraštis“

Diskusija

Nera komentarų publikacijai : “Viešasis interesas – Spaudos rūmai”

Rašyti

Remėjai